Mūsų partneriai: Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
|
 |
 |
Internetiniai "piratai" Lietuvoje nebaudžiami
2007-10-08 www.delfi.lt
Jomilė Juškaitė, www.verslosavaite.lt
Lietuvoje iki šiol nėra asmenų, nuteistų už nelegalios intelektinės nuosavybės platinimą internete. Sparčiai tobulėjant technologijoms, dar nėra įstatymų bazės, numatančios baudžiamąją atsakomybę bei teisminės praktikos, kaip tokius asmenis bausti.
Prieš metus Kaune veiklą pradėjo intelektinės nuosavybės platintojų teises atstovaujanti "Antipiratinės veiklos asociacija" (LANVA). Verslosavaite.lt apie piratinės produkcijos apimtis Lietuvoje, kovos būdus bei veiklos trūkumus kalbėjosi su asociacijos vadovu Vytu Simanavičiumi.
Lietuvoje yra ne viena intelektines teises atstovaujanti organizacija ("Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra", "Lietuvos gretutinių teisių asociacija"ir kt.). Kokioje veiklos sferoje dirbate jūs?
LANVA pradėjo savo veiklą praėjusių metų gruodžio mėnesį, turėdama tikslą atstovauti didžiausius Lietuvos muzikos, audiovizualinių kūrinių bei žaidimų programų gamintojus, autorių teisių turėtojus bei kino industrijos atstovus. Darbo krūvis gana didelis, o asociacijoje dirbame tik trise. Dvi pagrindinės kryptys – rinka ir internetas.
Pagal partnerystės sutartį prižiūrime "Telekomo" serverį, keletą kartų per savaitę kartu su policijos pareigūnais vykdome patikrinimus didžiuosiuose miestuose, per kuriuos dažniausiai plinta "piratinė" produkcija. Mūsų internetiniame puslapyje www.anva.lt galima pranešti apie nelegalią produkciją ir jos prekybos vietas.
Ar galima sakyti, kad jau ryškėja rezultatai kovoje su nelegalia produkcija?
Taip vadinamas "piratavimas" kyla bangomis, dažniausiai išleidus gerus filmus. Galima sakyti, kad nelegalios produkcijos rinkoje jau mažėja, tačiau be nuolatinių reidų "piratavimo" lygis tikriausiai išliktų toks pats. Internete situacija žymiai blogesnė.
Gaminti piratinę produkciją nėra brangu
DVD kompaktas kainuoja kelis litus, dėžutė mažiau nei litą, pasirūpinti poligrafija gali daugelis. Vieno kompakto savikaina gali siekti tris litus, o pelnas milžiniškas. Valstybė atmestinai žiūrėdama į intelektinių teisių pažeidimą praranda dideles pinigų sumas. Nėra mokami mokesčiai į biudžetą. Intelektinės nuosavybės industrijos atstovai sukuria apie 5 % Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų nukenčia ne tik intelektinės produkcijos gamintojai, bet smukdoma ekonomika.
Paprastam vartotojui iki šiol gana lengva gauti piratinės produkcijos, nėra formuojamas sąmoningumas, aiškinant, jog tokios produkcijos įsigijimas – nusikaltimas. Ar yra suformuota priemonių sistema, veiksmingai galinti padėti kovoti su nelegalia produkcija rinkoje bei internete?
Vieninga sistema yra suformuota. Nesutvarkyta įstatyminė bazė. Už nelegalių kopijų platinimą rinkoje yra numatyta teisinė atsakomybė, o už nusikalstamą veiklą internete kol kas nėra numatyta jokių administracinių ar baudžiamųjų nuobaudų, galimi tik civiliniai ieškiniai. Nėra teisminės praktikos, kaip bausti interneto erdvėje nusikalstančius nelegalios produkcijos platintojus, iki šiol teismo nepasiekė nei vienas ieškinys.
Lietuvoje nėra ir DVD registro, tai sudaro prielaidas įsivežti nepatikrintą produkciją, kurią sunku kontroliuoti. Vieni įstatymai kertasi su kitais, arba tarkim numato bausti įstatymo nustatyta tvarka, kurios nėra. Labai didelė problema šiame darbe – žmonių bei valstybės pozicija. Valstybė yra sukūrusi tik įstatyminę bazę , bet nesiima jokiu praktinių priemonių. Jei visuomenėje būtų pakankamas sąmoningumo lygis, kovoje su "piratavimu" tai būtų stipriau už prevenciją reidais.
Visai neseniai buvome gavę nusiskundimą iš asociacijos narės firmos "Acme", kad Vytauto Didžiojo universitete Leonidas Donskis organizavo kino vakarus, kurių metu rodytos produkcijos teisės jai priklauso. Už komercinį ar nekomercinį naudojimą turėtų būti gaunamas atlygis. Manau, tokiose situacijose dažnai užtektų supratingumo paklausti leidimo naudoti produkciją, galbūt tai vyktų ir nemokamai.
Keletą kartų buvo bandoma simboliškai naikinti "piratinius" kompaktus
Žaliųjų organizacijos nepritaria tokioms akcijoms, nes teigia, kad taip teršiama gamta. Dabar nelegalios laikmenos naikinamos pergręžiant kompaktus. Naudojimui tokie produktai nebetinkami ir atiduodami perdirbimui.
Tokios valstybės kaip JAV, Prancūzija skiria didelį dėmesį formuojant visuomenės sąmoningumą, kuriamos socialinės reklamos, kuriose, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės vagystė prilyginama mašinos vagystei. Lietuvoje tam neskiriamas finansavimas. Kultūros ministerija panašioms akcijoms buvo skyrę apie 40 tūkst., bet tai lašas jūroje, turint omenyje, kiek kainuotų socialinė reklama televizijoje, jos paruošimas.
Užsienyje saugant intelektines teises interneto erdvėje, dažniau kovojama baudžiant konkrečius vartotojus. Lietuvoje ribojamos nelegalios produkcijos prieigos, uždarant internetines svetaines. Vienintelis skirtumas – užsienyje egzistuoja galimybė internetinėse svetainėse už ne itin didelę pinigų sumą parsisiųsti legalią produkciją, Lietuvoje naikinami "piratiniai" šaltiniai, tačiau legali alternatyva nepasiūloma.
Viena tokia legali svetainė Lietuvoje buvo, tačiau bankrutavo. Užsienio produkcijos galima nusipirkti globaliu mastu, galbūt didesnė problema tik lietuviška produkcija. Žinau, jog viena įmonė turi 4 milijonų dainų archyvą ir ateityje galbūt vėl prekiaus pagal užsienio pavyzdį. Prekybos rinkoje problemos su legalia produkcija nėra, ji yra tikrai pigi, o norint išsaugoti pirkėją vis dar pinga. Tarkime, jei anksčiau kompiuterinis žaidimas galėjo kainuoti 200 Lt, dabar jo kaina tesiekia 60 Lt.
Bausti konkretų vartotoją, o ne riboti nelegalios produkcijos šaltinius kartais gali būti ir nuostolinga. Sunaudojus daug darbo ir laiko sąnaudų gali paaiškėti, kad vartotojas yra tiesiog nemokus ir negali kompensuoti žalos.
Minėjote, kad nėra pakankamos bazės teisinių priemonių pažaboti "piratavimą" internete, kaip kovojama dabar?
Stebime internetinių svetainių veiklą. Kaupiame pažeidimų įrodymus. Yra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, artimiausiu metu teismą turėtų pasiekti pirmieji ieškiniai. Dažniausiai nusiuntus svetainių administratoriams įspėjimą, be didesnių prieštaravimų nelegalią produkciją platinančios interneto svetainės būna uždaromos.
Kita vertus, dažnai tiesiog pakeičiamas pavadinimas, ar jos yra įslaptinamos, atsiranda uždaras vartotojų ratas. Jei tokioje nelegalioje svetainėje prisiregistravęs vartotojas per savaitę sumoka, kad ir keletą litų, lengva paskaičiuoti, koks pelningas šis verslas, o norint sukaupti pakankamai nusikalstamos veiklos įrodymų kartais reikia daug darbo ir laiko sąnaudų.
|
|
|
